28/04/2026
Šildymo sezoną baigia su viena žemiausių kainų Lietuvoje
UAB „Plungės šilumos tinklai“ džiaugiasi sėkmingai užbaigtais praėjusiais finansiniais metais ir planuoja investicijas šiais metais. Apie tai, kuo gyvena įmonė pastaruoju metu, „Labas, Plunge“ teiravosi jos vadovo Dainiaus Budrio.
– Retkarčiais vis pasigirsta spėjimų, kad daugėjant renovuotų daugiabučių šiluma brangs, nes mažės jos poreikis ir sunaudojimas. Tad kaip čia yra, kad Plungė, kuri pirmauja pagal renovuotų daugiabučių namų skaičių, šiuo metu yra lyderė ir pagal bene pigiausią šilumą.
– Išties 2025 metai bendrovei buvo finansiškai sėkmingi, nors realizuotas šilumos kiekis lyginant su užpraėjusiais metais sumažėjo 1 360 MWh. Šį sumažėjimą lėmė atlikta kompleksinė 8-ių daugiabučių namų renovacija. Šilumos suvartojimo duomenų analizė rodo akivaizdžią kompleksinės pastatų renovacijos naudą – po renovacijos pastatai paprastai suvartoja 50–60 proc. mažiau šiluminės energijos.
Taigi, šilumos pagaminame ir parduodame mažiau, tačiau jos kaina ne auga, o mažėja. 2026 m. sausio–balandžio mėnesiais vidutinė šilumos kaina Plungėje, lyginant su praėjusiais metais, mažėjo 18 procentų: nuo 10,11 ct/kWh iki 8,26 ct/kWh be PVM. Ir šiuo metu mūsų šilumos kaina yra žemiausia tarp visų IV grupės šilumos tiekėjų, kurie per metus realizuoja nuo 25 iki 50 tūkst. MWh šiluminės energijos. Visos Lietuvos mastu bendrovės šilumos kaina patenka tarp šešių geriausiųjų iš 50 Lietuvos šilumos tiekimo bendrovių.
– Išties džiugu girdėti, nors ir šildymo sezonas jau – į pabaigą. Žinau, kad pavyko ne tik kainą sumažinti, bet ir atsinaujinti.
– Pernai atlikome investicijų už 243 tūkst. eurų. Labiausiai džiaugiamės dėl modernizuotos ir automatizuotos Šateikių katilinės, kur įrengėme granulėmis kūrenamą vandens šildymo katilą. Tai kainavo 150 tūkst. eurų, bet skaičiuojame, kad ši investicija atsipirks greičiau nei per 5-erius metus, kadangi po modernizacijos katilinėje gaminamos šilumos savikaina sumažėjo nuo 118 iki 58 Eur/MWh.
Buvo ir mažesnių investicijų, įsigytos automobilinės svarstyklės, elektromobilis ir dvi elektromobilių krovimo stotelės. Pirkome ir naują kompiuterinę įranga, diegėme duomenų perdavimo ir nuotolinio valdymo sistemas. Negaliu nepaminėti, kad pernai visiškai atsisakėme popierinių sąskaitų, kas leido įmonei sumažinti sąskaitų paruošimo ir pristatymo kaštus. Buvo abejonių, kaip gyventojai priims šią naujovę, tačiau galutinis rezultatas net pranoko mūsų lūkesčius. Dabar žmonės džiaugiasi, kad elektroninės sąskaitos juos pasiekia greičiau ir jas apmokėti internetu yra tikrai patogu ir paprasta.
– O kokios investicijos planuojamos ateity?
– Vadovaujamės Plungės rajono savivaldybės tarybos patvirtintu 2025–2027 metų investicijų planu, apimančiu katilinių modernizaciją, šilumos tinklų atnaujinimą, transporto priemonių įsigijimą bei nuotolinio apskaitos nuskaitymo sprendimus. Šiuo metu teikiame paraiškas pagal APVA kvietimą „Iškastinio kuro ir nusidėvėjusių biokurą naudojančių katilų keitimas naujais biokurą ar kitais atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiais šilumos gamybos įrenginiais“. Žemaičių Kalvarijos, Alsėdžių ir Platelių katilinėse planuojame įrengti naujus biokurą naudojančius šilumos gamybos įrenginius, kurie leis ženkliai sumažinti šilumos gamybos savikainą.
– Intensyviai dirbate ir su skolininkais. Ar pavyko sumažinti gyventojų ir įmonių įsiskolinimą už šilumą?
– Šių metų balandžio 1 d. gyventojų skola už šilumą ir karštą vandenį siekė 273 354 eurus ir buvo 41 796 eurais mažesnė nei prieš metus. Tą pavyko pasiekti aktyviau kontroliuojant skolų susidarymo laikotarpį. Jei šilumos vartotojas tris mėnesius nemoka už tiekiamas paslaugas, nepriklausomai nuo susidariusios skolos dydžio jam siunčiamas raginimas susimokėti. Vartotojams nereaguojant į raginimą, skola išieškoma teismine tvarka.
– Balandžio 16 d. Kaune vykusiame Lietuvos energetikų dienos minėjimo renginyje ir nusipelniusių darbuotojų pagerbimo šventėje Plungės šilumos tinklai sulaukė energetikos ministro dėmesio. Papasakokite plačiau.
– Šventės metu gavau energetikos ministro padėką už lyderystę bei indėlį modernizuojant šalies centralizuoto šilumos tiekimo sektorių. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos padėkos raštus gavo ir kiti įmonės darbuotojai: už sąžiningą, nepriekaištingą ir aktyvų dalyvavimą įmonės veikloje – viešųjų pirkimų ir aprūpinimo specialistė Lina Arlauskienė, už profesionalumą, kantrybę ir efektyvų darbą su klientais – vadybininkė Odeta Kasteckienė, už lojalumą įmonei bei svarų indėlį užtikrinant nepertraukiamą šilumos tiekimą vartotojams – katilų operatorius Dainius Tilvikas, už ilgametį, sąžiningą ir pasiaukojantį darbą – šaltkalvis-suvirintojas Rimantas Zabiela.
Man garbė ir didelis pasididžiavimas dirbti su tokiu kolektyvu, kuris yra vertinamas ne tik vietos bendruomenės, bet ir šalies mastu.
Straipsnis paskelbtas: labasplunge.lt
