Molėtų astronomijos observatorija

05/05/2026

Šiandien apginta dar viena daktaro disertacija, parengta naudojantis mūsų Observatorijos stebėjimų duomenimis.

Vilniaus universiteto Fizikos fakultete Dr. Barkha Yakub Bale apgynė fizikos krypties disertaciją „Cheminių elementų gausa magnetiškai aktyviose žvaigždėse“. Vadovė – prof. habil. dr. Gražina Tautvaišienė.

Apie šaunios komandos darbus detaliai rašėme dar šiais metais, tad kviečiame skaityti pasidalintą tekstą.

Sveikiname!

---

Today, another PhD dissertation based on observations from our Observatory has been successfully defended.

Dr. Barkha Yakub Bale at the Vilnius University Faculty of Physics, defended her dissertation in physics titled “Abundances of chemical elements in magnetically active stars”. The supervisor of the work was Prof. habil. Dr. Gražina Tautvaišienė.

We have already written in detail about the work of this excellent team earlier this year, so we invite you to read the shared post.

Congratulations!

04/05/2026

Stebėjimai, atlikti mūsų Observatorijoje*, tapo pagrindu naujai apgintai disertacijai Vilniaus universiteto Fizikos fakultete. Darbo autorius dr. Ashutosh Sharma su vadove dr. Edita Stonkute tyrė planetas turinčių žvaigždžių cheminę sudėtį.

Naudojant 1,65 m teleskopą ir aukštos skiriamosios gebos VUES spektrografą buvo tiriamos ryškios F, G ir K spektrinių tipų žvaigždždės su žinomomis egzoplanetomis. Imtis sudaryta remiantis NASA egzoplanetų archyvo ir TESS misijos duomenimis, o palyginimui naudotos žvaigždės be aptiktų planetų. Tai leido patikimai palyginti žvaigždes su planetomis ir be jų.

Analizė buvo paremta aukštos skiriamosios gebos spektroskopija ir detaliu žvaigždžių atmosferų tyrimu. Nustatyti pagrindiniai parametrai tokie kaip paviršiaus temperatūra, laisvo kritimo pagreitis, cheminė kompozicija. Be tokių svarbių elementų kaip anglis, azotas, deguonis, magnis ir silicis, tyrime taip pat nagrinėti sunkieji neutronų pagavimo elementai" stroncis, itris, baris ir europis.

Kodėl tai svarbu? Todėl, kad žvaigždės „užfiksuoja“ chemines sąlygas, kuriomis formuojasi jų planetos. Specifinių cheminių elementų gausų santykiai (anglies ir deguonies ar magnio ir silicio) įtakoja protoplanetinių diskų sudėtį ir gali nulemti, ar susiformuos uolinės planetos, dujiniai milžinai ar visai kitokie pasauliai. Lyginant šiuos cheminius požymius su planetų savybėmis, tokiomis kaip masė ar orbitos parametrai, ieškota ryšių tarp žvaigždžių sudėties ir planetų formavimosi.

Rezultatai rodo, kad tarp žvaigždžių su planetomis ir be jų egzistuoja subtilūs, bet išmatuojami skirtumai, o tam tikri cheminiai požymiai gali būti susiję su planetų formavimosi procesais. Ypač įdomios priklausomybės nuo elementų kondensacijos temperatūros rodo, kad uolinių planetų formavimasis gali palikti aptinkamus pėdsakus žvaigždžių atmosferose. Daugelis šių žvaigždžių bus tiriamos kosminių misijų ARIEL arba PLATO.

Džiaugiamės, kad mūsų Observatorijoje atliekami stebėjimai prisideda prie šiuolaikinių astrofizikos tyrimų ir padeda plėtoti šią įdomią mokslo sritį.

Daugiau nuorodose pirmąjame komentare.

---

*Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorija

Vilniaus universitetas
VU Fizikos fakultetas
VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas

24/04/2026

Šiandien, balandžio 24 dieną, mūsų astronominiame Kulionių kaime lankėsi grupė astrofizikoje itin daug nuveikusių mokslininkų. Tarp jų ir nuo 2027 m. Tarptautinės astronomų sąjungos prezidentu išrinktas Nobelio premijos laureatas prof. Brianas Schmidtas iš Australijos bei dabartinis TAS vadovas prof. W***y Benzas iš Šveicarijos, kosminės egzoplanetų misijos CHEOPS vadovas.

Svečiai susipažino su mūsų Observatorijoje* ir bendrai Vilniaus universitete vykdomais astronominiais tyrimais bei naudojamais prietaisais. Tuo tarpu mūsų kolegos iš Lietuvos etnokosmologijos muziejaus pristatė ekspoziciją ir šviečiamąją veiklą.

Sužinokite daugiau apie vizito tikslą. Nuoroda komentare.

---

*Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorija

Vilniaus universitetas
VU Fizikos fakultetas
VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas

---

Molėtų astronomijos observatorija
Lietuvos Etnokosmologijos Muziejus

15/04/2026

Profesorius Brian Schmidt, Nobelio fizikos premijos laureatas, vienas iš Visatos plėtimosi greitėjimo atradėjų, dalinsis įžvalgomis apie Visatos praeitį, dabartį ir ateitį.

Labai kviečiame pasinaudoti unikalia galimybe pamatyti ir išgirsti tikrai įspūdingą mokslininką.

🔗 Registraciją ir daugiau informacijos rasite komentarų skiltyje.

14/04/2026

Žymiausias Lietuvos asteroidų tyrinėtojas ir atradėjas, mūsų Observatorijos* astronomas Kazimieras Černis, pagaliau pats turi savo vardu pavadintą asteroidą.

Dr. K. Černis yra pavadinęs apie 200 asteroidų, tačiau visų savo atrastų dangaus kūnų vardus dovanojo Lietuvos kunigaikščiams, miestams, mokslininkams ir istorinėms asmenybėms, bet ne sau.

Neseniai VU Fizikos fakultete ir mūsų Observatorijoje lankęsis Ispanijos-Venesuelos astronomas, asteroidų tyrinėtojas profesorius Orlando Naranjo vieną iš savo atrastų asteroidų paskyrė Kazimierui Černiui.

Asteroidas buvo atrastas 1998 m. gruodžio 11 d. Observatorio Astronómico Nacional de Llano del Hato, Meridoje (Venesuela). Jam taip pat buvo suteikti laikini žymėjimai 1999 FV5, 1998 XE97 ir 1992 ED33.

Tarptautinė astronomų sąjunga asteroidui suteikė vardą „Černis“, pagerbdama Lietuvos astronomą už jo indėlį į astronomijos mokslą ir populiarinimą.

Tiesa, dar 1980 m. Kazimieras Černis kartu su Jovaru Petrausku pirmą kartą pasaulyje pastebėjo kometą, vėliau pavadintą jų vardais - Černio-Petrausko kometa. Tad atradėjo vardas jau seniai yra kosmose, o dabar skrieja ir asteroidas „Černis“.

Sveikiname kolegą! 🌟

---

Pagal Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenų bazę, asteroidas (29692) „Černis“ nuo Saulės nutolęs vidutiniškai 2,36 karto toliau nei Žemė, o vieną orbitą aplink Saulę apskrieja per 3,62 metų (apie 1322 paras).
Asteroido orbitos elementai: a = 2,358 AV, e = 0,111, i = 2,62°, P = 1322 paros (3,62 m.).
Artimiausiame taške Saulei (perihelije) asteroidas priartėja iki 2,10 AV, o tolimiausiame (afelije) nutolsta iki 2,62 AV.

---

*Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorija

Vilniaus universitetas
VU Fizikos fakultetas
VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas

05/04/2026

Su Šv. Velykom.

Saulė gyvai iš mūsų Observatorjios.

23/03/2026

Kosminės uolienos: kurios pavojingiausios Žemei ir kodėl visi astronomai laukia 2029 m.

Asteroidus ir kometas tiriantis astronomas iš Ispanijos prof. Orlando Naranjo sako, kad dinozaurų epochą užbaigęs scenarijus tikrai dar gali pasikartoti. Laimei, šiuo metu tarp Saulės sistemoje oficialiai aprašytų 4 000 kometų ir apie 1,5 mln. asteroidų nėra tokių, dėl kurių reikėtų nerimauti. Vis dėlto pašnekovo teigimu, atidžiai turėtume stebėti 340 m skersmens Apofį. Jis 2029 m. priartės prie Žemės arčiau nei daugelio geostacionarių palydovų orbita, o tokia kosminė uoliena galėtų sunaikinti visą Australiją.

Straipsnio nuorodą rasite komentaruose.

Asteroidus ir kometas tiriantis astronomas iš Ispanijos prof. Orlando Naranjo sako, kad dinozaurų epochą užbaigęs scenarijus tikrai dar gali pasikartoti.

Straipsnio nuorodą rasite komentaruose.

Tarptautinės Gemini observatorijos nuotr.

21/03/2026

Mūsų Observatorijos* astronomas Vidas Dobrovolskas dalinasi mintimis apie meteoritus, meteorus, meteoroidus bei neseniai kritusį meteoritą Vokietijoje. Nuoroda į straipsnį pirmąjame komentare.

"Paskutinį kartą meteoritas į Lietuvą pataikė 1933 metais netoli Žemaitkiemio, Ukmergės rajone. Nukrito apie 40 kg subyrėjusio meteorito akmeninių fragmentų. „Tai jau daugiau nei 90 metų, kai į mus nepataikė – gal ir laimei“

Jei norite pamatyti daug lietuviškų meteoritų, kviečiame į VU Geologijos muziejų. Nuoroda komentare.

---

*Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorija

Vilniaus universitetas
VU Fizikos fakultetas
VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas
VU CHGF Geologijos ir mineralogijos katedra

20/03/2026

Mūsų Observatorijos* veidas astronomas Saulius Lovčikas pasakoja apie astronominį pavasarį. Straipsnio nuoroda pirmąjame komentare.
-
Stebėtojui astronomui pavasario lygiadienis yra labai svarbus momentas dangaus koordinačių sistemoje. Tuo metu Saulė savo regimuoju metiniu judėjimu kerta dangaus pusiaują, todėl jos deklinacija yra 0°, o rektascensija - 0 valandų. Praktikoje tai galima įsivaizduoti labai paprastai: jei šią akimirką Saulės teleskopo valdymo sistemoje norėtume nukreipti teleskopą į Saulę, pakaktų įvesti koordinates RA = 0h ir Dec = 0°, nes būtent ten tuo momentu yra Saulė. Todėl astronomams lygiadienis yra ne tik metų laikų riba, bet ir fundamentali atskaitos vieta visoje dangaus koordinačių sistemoje.

Šis pavasario lygiadienio taškas yra Žuvų (Pisces) žvaigždyne. Žvaigždėlapyje tai yra taškas ties koordinatėmis 0h ir 0°. Tačiau to žvaigždyno šiomis dienomis praktiškai nepamatysime, nes būtent ten danguje yra Saulė, kurios šviesa užgožia žvaigždes ✨

2026 metais pavasario lygiadienis įvyks šiandien kovo 20 dieną 16:46 Lietuvos laiku. Tada vieni kitus pasveikinkime su atėjusiu astronominiu pavasariu.

---

*Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorija

Vilniaus universitetas
VU Fizikos fakultetas
VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas

04/03/2026

Mūsų Observatorijos* draugai Vilniaus universiteto muziejus priminė, kad danguje turime ne vieną Lietuvai reikšmingą vardą. Skaitykite čia: https://www.facebook.com/share/p/1N7iN6DHYK/

Be asteroidų ir kometų pavadinimų, randame ir Vilniaus universiteto astronomų vardais pavadintų Mėnulio kraterių:

🌙 Martynas Odlanickis-Počobutas – krateris Poczobutt
🌙 Władysław Dziewulski – krateris Dziewulski

Įdomu tai, kad kartais pavadinimą gauna ne tik pats krateris, bet ir visa kraterių sistema.

Paveikslėliuose matomas krateris Dziewulski, mažesnis krateris Dziewulski Q ir visa kraterių grandinė Catena Dziewulski.
Taip pat – Poczobutt, Poczobutt R ir Poczobutt J.

Catena tai grandinė mažų kraterių, išsidėsčiusių beveik tiesia linija Mėnulio paviršiuje. Tokios struktūros susidaro, kai po didelio asteroido smūgio išmestos Mėnulio uolienų skeveldros grįžta atgal į paviršių ir suformuoja vadinamuosius antrinius kraterius.
Kitas būdas atsirasti tokiai grandinei kai į Mėnulį nukrenta į fragmentus suiręs asteroidas. Fragmentai išlaiko labai panašią judėjimo trajektoriją, todėl sukrenta beveik viena linija ir suformuoja kraterių grandinę.

---

*Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorija

Vilniaus universiteto muziejus

Vilniaus universitetas
VU Fizikos fakultetas
VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas

03/03/2026

Mūsų Observatorijos* astronomas Kazimieras Černis, asteroidų ir kometų medžiotojas vėl dovanoja Lietuvai asteroidą.

---

*Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorija.

Vilniaus universitetas
VU Fizikos fakultetas
VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas

Pasak VU, mokslininkas su kolegomis yra pavadinęs per 150 asteroidų, iš kurių 100 turi lietuviškus ar su Lietuvos istorija susijusius vardus.

Straipsnio nuorodą rasite komentaruose.

NASA nuotr.