Molėtų astronomijos observatorija

30/08/2026

28/08/2026

24/08/2026

Nurimus aistroms po rugpjūčio 12-osios Saulės užtemimo, prisiminkime, kaip atrodė paskutinis visiškas Saulės užtemimas Lietuvoje.

Vienas svarbiausių Molėtų astronomijos observatorijos kūrėjų Vytautas Straižys savo prisiminimuose aprašė 1954 m. birželio 30 d. užtemimą. Tuo metu jis buvo ką tik baigęs vidurinę mokyklą.

Birželio 28 d. mokytojas J. Žiurlys Straižiui pranešė gerą žinią – po dviejų dienų jie važiuos į visiško Saulės užtemimo juostą. Birželio 30-osios rytą Straižys atsikėlė 4 valandą, nuėjo į mokyklą ir kartu su kitais sunkvežimiu išvyko į Kauną.
Rytas buvo puikiai giedras. Tačiau vėliau apsiniaukė ir pradėjo lyti. Prieš užtemimą Saulė vėl ėmė rodytis, tačiau debesys liko ir per visišką fazę.
„Todėl nei vainiko, nei žvaigždžių nematėme“, – rašė Straižys.
Visiškas užtemimas prasidėjo 15 val. 58 min. ir truko apie dvi minutes. Nors debesys paslėpė Saulės vainiką, vienas įspūdis liko labai ryškus:
„Buvo taip tamsu, kad vos įžiūrėjau laikrodį.“

Kito visiško Saulės užtemimo Lietuvoje teks laukti dar labai ilgai. Kitas visiškas Saulės užtemimas, kurio visiškumo juosta pasieks Lietuvą, įvyks 2142 m. gegužės 25 d.

Tačiau Europoje laukti reikės gerokai trumpiau. Jau 2027 m. rugpjūčio 2 d. visiškas Saulės užtemimas bus matomas pačiuose Ispanijos pietuose.

O dar kitas visiškas Saulės užtemimas Europoje bus tik 2053 m. rugsėjo 12 d. – ir vėl pietų Ispanijoje.

Taigi iki kito visiško užtemimo Lietuvoje – daugiau nei šimtmetis. Tačiau norintiems savo akimis pamatyti, kaip dieną kelioms minutėms užgęsta Saulė, kita proga Europoje bus jau kitąmet.
O pražiopsojus ir 2027-ųjų užtemimą, kito visiško Saulės užtemimo Europoje teks laukti dar 26 metus.

20/08/2026

🔭Šiandien Molėtų Observatorijos kūrėjui, prof. Vytautui Straižiui✨ (1936-2021) būtų sukakę 90 metų. ❤️Prisimename su meile.
https://www.facebook.com/share/p/14iFUbAqGnQ/

✨Žvaigždžių paslaptis įminęs Vytautas Pranciškus Straižys (1936–2021)

Šiandien minime ilgamečio Vilniaus universiteto dėstytojo, astronomo, profesoriaus Vytauto Pranciškaus Straižio, 90-ies metų sukaktį. Tai vienas ryškiausių Lietuvos astronomų pokaryje, Vilniaus universitete pradėjęs formuoti modernių astronominių tyrimų kryptis ir kartu su kolegomis kūręs mokslo bazes M. K. Čiurlionio gatvės, Molėtų, Uzbekistano observatorijose.

V. Straižys 1962–1965 metais kartu su astronomu dr. Kazimieru Zdanavičiumi (1938–2021) sukūrė septyniaspalvę fotometrinę sistemą žvaigždžių fizinėms savybėms tirti, pasaulyje žinomą kaip Vilniaus fotometrinę sistemą. Aktyvi mokslinė veikla atvėrė kelią tarptautiniam bendradarbiavimui, o profesoriaus ir jo kolegų indėlis į „Gaia“ kosminio teleskopo projektus leido sudaryti tiksliausią Paukščių Tako 3D žemėlapį.

V. Straižys yra dviejų Lietuvos mokslo premijų laureatas, nuo 1967 metų – Tarptautinės astronomų sąjungos narys; jam vadovaujant apginta per 20 disertacijų. Mokslininko garbei jo vardu pavadintas asteroidas 68730 Straizys.

Rugsėjo mėnesį kviesime VU Idėjų observatorijoje apsilankyti lauko parodoje ir renginiuose, skirtuose susipažinti su astronomo profesija ir jos kasdienybe. ⭐

📸Vytautas Straižys M. K. Čiurlionio g. observatorijos didžiajame bokšte, 1960-1961 m. Straižių šeimos kolekcija.

18/08/2026

Smagios naujienos apie mūsų Observatorijos^^ mokslininkų darbą.
https://www.vu.lt/visos-naujienos/vilniaus-universiteto-mokslininkai-bando-iminti-karstuju-zvaigzdziu-subnykstukiu-paslaptis-1
^^ VU Fizikos fakulteto, Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų Astronomijos Observatorija

Vilniaus universiteto mokslininkai bando įminti karštųjų žvaigždžių subnykštukių paslaptis

10/08/2026

🇱🇹 | Dr. Kazimieras Černis su kolegomis atrastus asteroidus pavadino Nidos ir Šventosios upės garbei.

„Dar vieną esu pavadinęs ir kito pajūrio kurorto – Palangos – vardu. Tai vienos gražiausių vietų Lietuvoje, o man malonu pavadinti asteroidus jų garbei – ten dažnai važiuojame su šeima, grįžtame pailsėję, parsivežame daug gražių prisiminimų. Manau, kad tai ne tik gražios, bet ir Lietuvos gyventojams labai reikšmingos vietos. Taip pat kelis kitus asteroidus esu pavadinęs ir kitų Lietuvos kurortų vardais, pavyzdžiui, „Birštonu“, „Druskininkais“.

O kalbant apie upes, pagerbti Šventosios upę pasirinkau todėl, kad tai – ilgiausia vien Lietuvos teritorijoje tekanti upė. Tai jau trečias asteroidas, pavadintas Lietuvos upių vardais. Pirmieji du – „Nemunas“ ir „Neris“, – pasakoja VU astronomas.

Sužinokite daugiau – nuoroda komentare.

🇬🇧 | Dr Kazimieras Černis, and his colleagues have named two asteroids after Nida and the Šventoji River.

“I have also named another one after another seaside resort – “Palanga”. It is one of the most beautiful places in Lithuania, and I am delighted to name asteroids in its honour – we often go there with the family, return feeling refreshed, and bring back many lovely memories. I believe these are not only beautiful places, but also very significant to the people of Lithuania. I have also named several other asteroids after other Lithuanian resorts, such as Birštonas and Druskininkai.

As for rivers, I chose to honour the Šventoji River because it is the longest river flowing entirely within Lithuanian territory. This is already the third asteroid to be named after a Lithuanian river. The first two were “Nemunas” and “Neris”, explains the astronomer.

For the full story, see the link in the comments.

01/08/2026

Mūsų Observatorijos mokslininkas Vidas Dobrovolskas LRT portale pasakoja apie rugpjūčio dangų.

LRT.lt kartu su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininku dr. Vidu Dobrovolsku pateikia įdomiausius paskutiniojo vasaros mėnesio astronominius reginius.

Straipsnio nuorodą rasite komentaruose.

Asociatyvi Shutterstock nuotr.

29/07/2026

Visą vasarą observatorijos salėje eksponuojama Evos Laumos grafikos darbų paroda „Kosminė“. Kūriniai kinta priklausomai nuo apšvietimo – įprastoje šviesoje matomas vaizdas, apšviestas ultravioletine (UV) šviesa atskleidžia papildomus sluoksnius ir netikėtas detales. Kai kurie darbai sugeria šviesą ir visiškoje tamsoje kurį laiką švyti. Naudojami UV prožektoriai leidžia žiūrovams patiems eksperimentuoti, patirti kūrinius per šviesos ir tamsos žaismą.