14/05/2025
Kaip nesusimauti parodoje #2
Šį savaitgalį lankiausi jubiliejinėse „Vyno dienose“ ir ta proga nusprendžiau pratęsti temą apie parodas. Ieškodamas vyno, kurį norėjau paragauti ir įvertinti, pirmiausia dėmesį kreipdavau į vietinių distributorių stendus, nes žinojau: jei vynas man patiks, galėsiu jį nusipirkti ir po savaitės, ir po metų. Tačiau vos įėjęs į parodą – pakraupau: visi stendai balti, neaišku, kas ir kur... Todėl nusprendžiau pratęsti pasiruošimo parodoms temą.
Prisimenate tris parodos etapus? Prieš, per ir po? Prasibėkime per visus tris.
Prieš
Kadangi paroda buvo jubiliejinė, pasisakė visi esami ir buvę organizatoriai, dalyvavo daug profesionalų. Organizatorių darbas – puikus. Tačiau neprisimenu nė vieno prekės ženklo, kuris būtų integruotas į komunikaciją. Buvo keli įrašai, kuriuose keli tiekėjai suplakti į vieną temą, bet sutikite – tai per silpna tokio lygio renginiui.
Parodos metu
Užeinu ir... vajetau, kaip balta! Beveik visi vyndarių stendai – beveidžiai. Žinoma, kai kuriuos galima pateisinti – žmonės atvyko iš viso pasaulio, o atsivežti 4 metrų aukščio stendą nėra paprasta. Bet žinome: jei neišsiskirsi – liksi tik prisiminimu: „ragavau visai nieko vyną... iš kažkur tais, su šviesia etikete“. Tiek pasiruošimo, tiek didžiulės investicijos, žmogiškieji kaštai – ir viskas veltui.
Labai gerai pasirodė mažmenininkai. „Vynotekos“ stendas buvo matomas iš visur, iš bet kurios pusės buvo galima prieiti ir paragauti tai, ką pas juos galima įsigyti. Kas du metrai – po atstovą, kai kur – lietuviškai kalbantys vadybininkai. Kiekvienas metras buvo išnaudotas prasmingai ir tikslingai. Kiekvienas vyndarys ne tik leido paragauti savo vyną, bet ir parodė, kur jį įsigyti.
„Prike“ ir „Botlery“ taip pat pasirodė puikiai: šviesomis paryškintos iškabos, išnaudotas „antras aukštas“, o „Botlery“ netgi sumontavo žavius stogelius, kuriuose išdidžiai iškabinti atstovaujamų gamintojų prekių ženklai.
„Švyturys“ švietė ryškiai, bet žemai. Ant jų paties prekystalio stovinti instaliacija užstojo LED iškabą. Tai akivaizdus ženklas, kad nuostabi iškaba tiesiog per žemai.
Netikėtai sužibėjo „Aibė“! Pažiūrėkite į tą solidų stendą! Vyno lyderio pozicionavimas – aukštas, prabangus sprendimas, papildytas medžiu, šviesomis ir someljė rekomendacija. Tikrai nebūčiau ieškojęs gero vyno ten, bet po parodos šį stendą dar ilgai prisiminsiu ir neišbrauksiu iš sąrašo.
Juokingiausia dalis
Iš pačių gamintojų geriausiai pasirodė būtent... ne vyno gamintojai. Gal tai konservatyvus požiūris, kad vynas turi būti solidus ir, kaip moteris, laukti, kol prie jo prieis besidomintys vartotojai? Nežinau. Tačiau „Shanky’s Whip“ įrengė tiesiog barą! Pusė lankytojų sėdėjo viduje, o jų bendražygiai – išorėje. Shankio strutį mačiau ir salėje, bet praeidavau net nesuprasdamas, kas čia ir prie ko. Tik vėliau, peržiūrėdamas nuotraukas ir pamatęs jį ant „Shanky’s Whip“ baro, supratau, kad tai buvo nuoroda. Ir dar kartą įsitikinau – aukščiausias laimi.
Lankytojų įtraukimas
„Vyno dienos“ sukūrė puikią fotosienelę – tikėtina, kad kiekvienas lankytojas joje nusifotografavo. Ir ką jie darė su tomis nuotraukomis? Teisingai – kėlė į socialinius tinklus, taip populiarindami parodą. Bet iš pačių dalyvių niekas nebandė kurti jokio turinio su lankytojais. Mane „Sangaidos“ stende prigavo dalyvauti kokteilio plakimo varžybose, ir štai – trys nuotraukos ir video.
Prieš dvejus metus „Vyno dienose“ buvo pristatytas nealkoholinių spiritų prekių ženklas „Lyre’s“ (būna ir taip :) ). Iki šiol prisimenu (ir „Facebook“ kasmet primena) tą „Lyre’s“ tuktuk automobilį.
Po parodos
Šios parodos išskirtinumas – gausus ragavimas, ir tam dalyviams įteikiamas įrankis – taurė. Jau kelinti metai iš eilės tai yra „Zwiesel“ bešvynio krištolo taurė iš cirkonio oksido. Ploniausias krištolas, kuris skamba kaip kamertonas. Ir tokią taurę su „Vyno dienų“ logotipu išsinešate namo. Aš jas saugau kaip prisiminimą.
Pakeliui dar pasiūlė įsigyti parodos ženkliuką. Kadangi kolekcionuoju tokius „pinsus“, net negalvodamas pačiupau sau mieliausią.
Nors nuo parodos praėjo jau kelios dienos, jokia komunikacija manęs dar nepasiekė. Greičiausiai ir nepasieks, nors kažkur net buvau palikęs kontaktus. Taip, galima sakyti, kad tai buvo B2B paroda, gamintojai ieškojo didmenininkų. Tikiuosi, visi jų rado, bet tiek išragauto vyno neturėjo būti išgerta veltui.
Sudomintas klientas turi būti aiškiai nukreiptas į platinimo taškus, paskatintas įvertinti ragautą vyną Vivino programėlėje, supažindintas su prekės ženklo istorija, įtrauktas į socialinius tinklus ir kitais būdais prijungtas prie ilgalaikio ryšio.
Aš iš parodos išsinešiau:
apie 80–90 paragautų ir programėlėje įvertintų vynų, atrastus 6 naujus stilius, taurę, ženkliuką, ir šį straipsnį. 🙂
